Dilgėlių šluota voniai: nauda ir žala

Dilgėlių šluota voniai yra puikus būdas kovoti ne tik su reumatu ir išialgija, bet ir veiksminga priemonė nuo odos ligų. Norėdami gauti maksimalų rezultatą, turite tiksliai žinoti, kokias medžiagas galima naudoti ruošiant ir kaip teisingai pagaminti šią vonios „priemonę“.

Kodėl dilgėlių šluota yra naudinga?

Dilgėlės plačiai naudojamos kosmetologijoje, liaudies medicinoje ir kulinarijoje. Be patiekalų, iš jo gaminami nuovirai, šampūnai, vaistiniai tepalai ir tonikai.

Skruzdžių rūgštis, esanti augalo sudėtyje, veikia kaip antiseptikas, tuo pačiu metu suteikianti tonizuojantį ir regeneruojantį poveikį. Taninai ir mineralinės druskos teigiamai veikia kraujotaką, normalizuodami kraujospūdį.

Dilgėlė pagerina odos elastingumą, skatina kolageno gamybą

Dilgėlių šluota vonioje ir garų pirtyje naudojama šioms sveikatos problemoms spręsti:

  • reumatas ir išialgija;
  • podagrinės būklės;
  • tuberkuliozė;
  • artritas;
  • spuogai (verda, spuogai);
  • egzema;
  • stiprus plaukų slinkimas, alopecija.

Ši priemonė ypač rekomenduojama esant lėtinėms peršalimo ligoms (tonzilitas, faringitas), ūminėms kvėpavimo takų infekcijoms ir ūminėms kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms. Dilgėlių šluotos naudojimas padeda sumažinti nuovargį, padeda normalizuoti nervų sistemą, palengvina nemigą ir stresą.

Svarbu! Norint pasiekti ryškų efektą, reikia reguliariai garinti dilgėlių šluota.

Kaip pasigaminti dilgėlių šluotą

Iš šio naudingiausio augalo labai lengva pagaminti šluotą. Tačiau tam reikia žinoti, kada ir kur rinkti žaliavas, taip pat kaip teisingai garinti ir džiovinti ūglius.

Surinkimas ir paruošimas

Terapinio vantos poveikio laipsnis priklauso nuo teisingai atlikto surinkimo. Dilgėlės pradedamos rinkti gegužės pabaigoje, kai stiebai ir lapai užpilami sultimis. Pasirenkami tik jauni stiprūs ūgliai be žiedynų ir sėklų. Nupjaukite augalą apsauginėmis pirštinėmis, geriausia ryte ir tik sausu oru. Derliaus nuimti nereikėtų iškart po lietaus arba esant dideliam karščiui, nes antruoju atveju ūglių kokybė bus prastesnė, o lapai, užuot išdžiūvę, tiesiog nudžius.

Pjūvis atliekamas peiliu arba žirklėmis maždaug 7-10 cm atstumu nuo žemės. Iškirpti ūgliai atsargiai sulankstomi į atlapus ar bet kokį kitą tankų, kvėpuojantį audinį. Nerekomenduojama naudoti plėvelės. Nešant medžiagos kraštai suvyniojami taip, kad stiebai nelūžtų.

Svarbu! Negalite rinkti augalų šalia kelių, sąvartynų ir pramoninėse teritorijose.

Kaip megzti dilgėlių šluotas

Vonios dilgėlių vantos megztos maždaug taip pat, kaip ir kitų veislių. Algoritmas yra paprastas:

  1. Kiekvienas stiebas nuo lapų nulupamas 15–17 cm aukščio.
  2. Džiovinti ūgliai surenkami po 8–10 gabalų, kad storiausi stiebai būtų lauke, o plonesni - viduje.
  3. Gauta "puokštė" tankiu špagatu yra susieta rankenos srityje 5 cm atstumu nuo pjūvio.

Netempkite virvelės per stipriai, nes kitaip gali nulūžti sausi dilgėlių ūgliai.

Komentuok! Galite pridėti šluotą pasukdami kelių juodųjų serbentų ar beržo šakų pagalba.

Džiovinimas

Šviežią dilgėlių šluotą galima naudoti jau antrą dieną po derliaus nuėmimo, tačiau derliaus nuėmimui žiemai žaliava turėtų būti gerai išdžiovinta.Praėjus 2-3 dienoms po derliaus nuėmimo, apatinės ūglių dalys nuvalomos nuo lapų, tada išdėstomos ant laikraščių, audinių ar švarių grindų, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepatektų ant medžiagos.

Džiovintos dilgėlės dažniausiai po stogu ar lubomis, sausiausioje namo vietoje

Džiovinimo patalpa turi būti sausa ir vėdinama, tik tokiu atveju dilgėlė nepradės pūti ar pelyti. Paruošti dilgėlių ūgliai išdėstomi 1 sluoksniu ir paliekami 2-3 dienas.

Po kurio laiko stiebai surišami ant tankio siūlo ar virvelės ir pakabinami po kambario lubomis, kol visiškai išdžius.

Kaip garinti dilgėlių šluota

Garuoti su šviežiomis dilgėlėmis vonioje yra labai sveika. Tačiau maksimalų terapinį efektą galite gauti tik laikydamiesi šluotos garinimo taisyklių. Šis procesas skiriasi nuo tradicinių metodų. Dilgėlių šluotos negalima palikti inde su verdančiu vandeniu, nes tokiu atveju ji praras beveik visas naudingas savybes.

Dilgėlių garinimo procesui reikia paruošti du indus: su šaltu ir karštu vandeniu. Be to, pastarųjų temperatūra turėtų būti bent 75 ° C.

Pirmiausia dilgėlių šluota dedama į karštą vandenį 1,5–2 minutėms, po to tą patį laiką - šaltame vandenyje. Garinimo procedūra pakartojama mažiausiai 3 kartus, po to dilgėlių šluota gali būti naudojama tiesioginiam tikslui.

Šis metodas tinka tiems, kurie naudos šią vonios „priemonę“ kaip odos priežiūros priemonę arba švelniai garuos. Žmonės, sergantys reumatiniais skausmais, šluotą turėtų garinti kitaip:

  1. Pirmiausia panardinkite jį į karštą vandenį (80 ° C) 2–2,5 min.
  2. Tada 3 sekundes padėkite į verdantį vandenį.
  3. Gerai garinkite odą ir naudokite dilgėlių šluotą, kaip nurodyta.

Jei mes kalbame apie šviežias žaliavas, pakanka 2 minutes įdėti į karštą vandenį, tada užpilti šaltu vandeniu ir naudoti skalbimo procese.

Komentuok! Po garinimo likusį vandenį galima plauti plaukus.

Plakti dilgėlių šluota nenaudojama

Šios vonios „priemonės“ naudojimas labiau panašus į masažą. Jie prasideda nuo kaklo stuburo, tada lengvais prisilietimais nugara nusileidžia į blauzdas ir kulkšnis. Oda turi parausti. Šiai procedūrai būdingas nedidelis deginimo pojūtis, dilgčiojimas ir šiluma.

Reumatizmo atveju dilgėlių šluota naudojama kartu su ąžuolu ir beržu. Pirmasis padeda sušilti ir atverti poras, o antrasis turi tiesioginį gydomąjį poveikį. Garuoti dilgėlių lapai dažnai tepami ant veido ar spuogų pažeistų vietų. Procedūros laikas yra 2-3 minutės, pakartojimų skaičius yra 3 kartus.

Laikymo taisyklės

Šluotos laikomos sausoje patalpoje, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai. Dažniausiai jie tiesiog pakabinami prie lubų arba ant sienų. Nelaikykite medžiagos šalia ugnies šaltinių ar šalia šildymo prietaisų.

Šluota gali būti laikoma ne ilgiau kaip 2 metus.

Apribojimai ir kontraindikacijos

Nepaisant didelio naudingo poveikio sąrašo, dilgėlių šluota neįmanoma garuoti tokioms ligoms kaip tromboflebitas, venų varikozė, aterosklerozė ir hipertenzija. Dilgėlės pasižymi stipriu kraujo krešėjimo poveikiu, todėl jas reikia atsargiai naudoti net ir tarp sveikų žmonių.

Taip pat dilgėlių šluotos nerekomenduojama vartoti nėštumo metu, esant abscesams, navikams, esant aukštai temperatūrai ir širdies ar inkstų ligoms.

Kaip pasigaminti dilgėlių lufą „pasidaryk pats“

Gera dilgėlių šluotos voniai alternatyva gali būti iš šio augalo pagaminta šluostė. Jam skirtos žaliavos surenkamos pasibaigus ilgam lietui rugsėjo mėnesį. Po tokio intensyvaus prisotinimo drėgme dilgėlių žievelė lengvai atskiriama, paskui džiovinama ir suvyniojama į patogią skalbimo skudurėlę.

Ant lufos imama tik sultinga, gerai sudrėkinta žolė

Išvada

Dilgėlių šluota voniai yra nuostabi priemonė valyti kūną ir gydyti daugelį mūsų protėviams pažįstamų negalavimų.Paruoštos medžiagos naudojimas ne tik neatneš norimo efekto, bet ir suteiks daug skausmingų pojūčių.

Palikti atsiliepimą

Sodas

Gėlės

Statyba